Vat, vat, visuomet taip su baxūrais būna, pirmiau grožis, o po to žiūrit jau į vidų

. Šikniai, geez. Kažkaip man bent jau, yra tikrai keistas dalykas. Kai pradedu bendrauti su žmogumi, man jis gali būti visai negražus, netgi baisus, bet kažkaip, jei su žmogumi susibendrauju, man tas žmogus pragražėja išore. Ir čia su visais taip būna. O būna pvz, matai gražų žmogų, pabendrauji su juo, supranti, kad jis yra tuščias ir negeras žmogus ir tuomet to žmogaus išvaizda man pasidaro tiesiog šlykšti. Nu bet gal čia tik man. Dėl to aš nepasikliaunu išvaizda, mano požiūris į ją pasikeičia kažkaip

.
O šiaip žmoguje vertinu labiausiai protą. Kitokį mąstymą ir pan. O tada jau eina charakteris, būdo bruožai ir pan. Ir išvaizdą galiu vertinti tik to žmogaus, su kuriuo nesu bendravusi

. Vat.