Ką manote apie romantiką? Ar šiais laikais taip pat įmanoma rasti tikrų romantikų?

Koks romantiškiausias įvykis buvo nutikęs jūsų gyvenime? Ar laikote save romantišku žmogumi?

mėnesį nesimatėm, klausėm chill'ą ir gulėjom apsikabinę. : )

manau , kad pati esu labai romantiška, tik gaila , kad tos romantikos sulaukiu labai mažai iš kitų :[

vienintelė romantiškiausia akimirka buvo 13 metų , kai pirmą sykį pasibučiavau su vaikinu. Buvo vakaras , stovėjome prie lieptelio, mėnulis atsispindėjo vandenyje,žodžiu viskas labai nais buvo.
Tik veliau teko man grįžti namo, nes buvau atvažiavusi pas draugę pabūti. Taip ir išsiskyrė mūsų keliai. Bet dar ilgai apie jį galvojau

Yra tų romantikų...
Apie romantiškiausią nuotykį tai nepasakosiu, bet galiu papasakot apie didžiausią fail'ą.
Buvo taip, kad vaikinas pasikvietė pas save į namus. Na jau ateinam į kambarį. Ten išjungta šviesa, aplink lovą ant grindų pridėliota daug žvakučių... na tipo stengėsi žmogus, bet ne taip suprantu romtantiką.

O kuom blogai žvakutės aplink lovą?

Kai lipsi į lovą gali nusidegint

: D ūū, karšta tada bus.

Nesu labai romantiška. Gal tiksliau ne visai tą romantiką suprantu.
Taip, miela, kai berniukai stengiasi, bet kartais ta romantika tiesiog per saldi pasidaro.
ne visoms merginoms patinka romantinių filmų išpopuliarinta romantika su žvakėm, rožių žiedliapiais ir saldžiais žodžiais :>

Teisingai. Geriau gauruotas Urvinis

Ne toks jau tu ir gauruotas

Neatsakysiu nė į vieną pateiktą klausimą, tik norėjau parašyti pastebėjimą, kad didžiausias romantikos priešas - kasdienybė, rutina. Todėl retai rasi žmones sugebančius susikurti romantišką erdvę, kai visi aplink tik lekia, skuba, ir tas kasdieninis ciklas kartojasi ir kartojasi, lyg prisuktas.. Dažnai per savo rūpesčius net nepastebime aplinkinių, ką bekalbėti apie romantišką minutėlę pamirštant viską.. Skubame gyventi..? Na, nors neskubėkime mylėti :|