nemukas » 2009 Lap 21, 20:10
Daug kartų planavau bandyt kviestis su draugais, bet vis bijo, vieni netiki ir nenori tikėt, kiti per daug tiki ir bijo:) Aš pats tikiu tokiais dalykais, klasioko sesė po dieduko mirties per gedulyngus pietus dieduko namuose išėjo į lauką ir fotkino namą, nu jis toks senovinis, kai kurių akim ir meniškas, tai iš vieno šono nufotkino ir nuotraukoje buvo diedukas už lango žiūrėjo tiesiai į ją, mačiau aš tą nuotrauką, baimė paemė:) Šiaip nemėgstu kalbėt apie tai gyvai, nes paema labai didelė baimė ir širpuliukai per visą kūną eina, bet visgi noriu išmėgint, kad būčiau garantuotas. Kartą su drauge suplanavom išsikviest, bet aš pabijojau, manau, būtų buve daugiau žmonių, -tikrai nebūčiau bijojęs, o dviese... O bandėm štai taip:
lapas, lape nupieštas žmogaus veidas, akies obuoliuose "TAIP", "NE", nosis -tai taškas, šypsena -gera dvasia, nuliūdęs -bloga dvasia, palei lūpas visą lietuvišką abecelę surašyt, kiek žmonių tiek žvakių ir kiekviena žvakė turėtų būt palei tą žmogų, adata paveri ant siūlo ir švelniai įduri į nosį (tašką lape), ir sakai, dvasia ateik, dvasia ateik, kartoji tai ir vėliau paklausi 'ar tu čia?' jei adata virsta link "TAIP", vadinas ji čia, jei nejuda adata, tai ne. Klausinėt reiktų iš pradžių apie ją, nes jeigu dvasia mirė dėl mylimos, dėl darbo ar ko, tai paklausus apie tai ji gali labai įsižeist ir įniršt, meluot, nesamones daryt. Galiausai viską baigus paprašyt, kad išeitų, sakyt tai ne vieną kartą, vėliau paklausi 'ar tu čia?' kad ir koks atsakymas bus vadinas ji dar yra, jeigu adata nieko nerodys, vadinas jos nėra. Bet nieku gyvu nereikia išsigasti, viską mesti ar pan. nes dvasia neiškeliauja be paliepimo manau, todėl reikia gražiai ir ilgai prašyti kad išeitų, jeigu neišeina.
P.S. reikia dvasiškos ir tamsios vietos, ta prasme kad būtų kokios energijos toje vietoje, arba galima pasidomėt kur gal koks žmogus mirė, ten manau ir būtų didžiausia viltis, kad išsikviesi:)
jiimby wikki !